drangus

2 drangùs, -ì (= drungus?) adj. (4) [K], Š drungnas, apyšiltis: Rožę metas nuo meto galima apiplauti drangiu vandeniu rš. Misa iš karštos pasidarė drangi rš. | Gegužės rytas – oras tykus, drangus A.Baran. Kadangi esi drangus (šiltokas) ir nei šaltas, nei karštas, išspjausiu tave iš nasrų mano BtApr3,16.